Lapių pilis, Lapių sen.

Lapių dvaras – vienas seniausių Kauno rajono dvarų, istoriniuose šaltiniuose žinomas nuo XVI a. pabaigos. Buvusi dvaro sodyba įsikūrusi vaizdingoje vietoje ant Neries dešiniojo kranto viršutinės terasos. Šiandien dvaro teritorija saugoma kaip Lapių dvarvietė – valstybės saugoma kultūros paveldo vertybė. 
1591 m. Lapių dvaras priklausė Krokuvos kaštelionui Severinui Bonarui. XVII a. pradžioje dvaras buvo Valatkevičių nuosavybė. 1620 m. liepos 27 d. Kauno žemės teisme buvo nagrinėjamos dvaro dalybos tarp brolių Samuelio ir Aleksandro Valatkevičių.
Vėliau Lapių dvaras atiteko Žemaičių seniūnui ir Vitebsko kaštelionui Jonui Alfonsui Liackiui. Jo valdymo laikotarpiu, XVII a. 5-ajame dešimtmetyje, dvare buvo pastatyti įspūdingi mūriniai rezidenciniai rūmai. Dėl savo išvaizdos ir gynybinių bruožų jie vadinami Lapių rezidencine pilimi.
Taigi Lapių pilis nebuvo atskiras nuo dvaro objektas – tai buvo Lapių dvaro pagrindiniai, mūriniai rezidenciniai rūmai, stovėję dvaro sodybos teritorijoje.
Dvaro rūmai buvo statomi ne tik kaip gyvenamoji rezidencija, bet turėjo ir gynybinių bruožų. Šiandien dvarvietės vidurinėje dalyje, aukštumos kyšulio kampe, išliko jų pamatų ir pirmojo aukšto sienų liekanos. Pastato būta apie 31,4 m ilgio ir 15,4 m pločio.
Manoma, kad rūmai buvo sugriauti 1655–1661 m. karo su Rusija metu ir vėliau nebeatstatyti. Tačiau pats Lapių dvaras neišnyko – jis gyvavo ir toliau, keitėsi jo savininkai, buvo statomi ir perstatomi kiti dvaro pastatai.
XVIII a. viduryje Lapių dvaras priklausė Chelkovskiams. 1781 m. dvarą nusipirko Kauno pavieto rotmistras Dominykas Tiškevičius. XVIII a. pabaigoje–XIX a. pirmoje pusėje dvarą valdė Ignotas Sivickis, XIX a. viduryje – Rozalija Sivickytė-Ratautienė, o XIX a. pabaigoje – Gasparas Sakalauskas.
Tarpukariu Lapių dvarą įsigijo Antanas Merkys (1887–1955) – Lietuvos valstybės veikėjas, 1939–1940 m. buvęs Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas. Jam valdant buvo pastatytas naujas dvaro gyvenamasis pastatas. Deja, jis 1985 m. sudegė. Šalia dvarvietės 1991 m. gegužės 25 d. pastatytas Antano Merkio paminklinis biustas, kurio autorius – skulptorius Gintas Jonkus.
Šiandien iš buvusios Lapių dvaro sodybos labiausiai išsiskiria XVII a. rezidencinės pilies – mūrinių dvaro rūmų – liekanos. Išlikę pamatai ir pirmojo aukšto sienų fragmentai leidžia įsivaizduoti kadaise čia stovėjusį įspūdingą pastatą.
Dvarvietėje taip pat išlikęs senasis reljefas, tvenkiniai ir iki kelių metrų storio kultūrinis sluoksnis. Archeologiniai tyrimai atskleidė įvairių dvaro gyvenimą liudijančių radinių – buitinės keramikos, koklių, gyvulių kaulų, pypkės galvutės fragmentą, monetų ir kitų radinių.

Su Lapių dvaru susiję ir įdomūs vietos žmonių pasakojimai. Sakoma, kad rūmuose gyvenę trys broliai kalvinai, kuriuos žmonės vadinę „prezidentais“. Pasakojama, kad nuo rūmų iki bažnyčios jie buvo pastatę geležinį tiltą ir į bažnyčią važiuodavę pasikinkę meškas.
Kita legenda pasakoja apie po dvaru esančius rūsius ir požeminius tunelius, esą siekusius net Raudondvarį. Šie pasakojimai priklauso vietos tautosakai ir nėra patvirtinti istoriniais faktais, tačiau jie tapo svarbia Lapių dvaro vietos atminties dalimi.
Lapių dvaras – tai ne tik išlikę senųjų rūmų griuvėsiai. Tai istorinė dvaro sodybos vieta, menanti kelis šimtmečius Lapių istorijos. O vadinamoji Lapių pilis – XVII a. pirmoje pusėje šiame dvare pastatyti mūriniai rezidenciniai rūmai, kurių liekanos išliko iki mūsų dienų.

Lapių dvarvietė 1997 m. įrašyta į Lietuvos kultūros vertybių registrą.
https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/28d5c1a5-f479-437d-af19-6f52b651ef59

Lit.:
Mūsų Lietuva : krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai / Bronius Kviklys ; įžanginis straipsnis A. Miškinio. - 2-oji (fotogr.) laida. - Vilnius : Mintis, 1989. - 4 t. : iliustr.
https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/28d5c1a5-f479-437d-af19-6f52b651ef59

Nuotr.:
Alinos Ovčiarovienės, 2015 m.