KAUNO TVIRTOVĖS ISTORIJA

KAUNAS TAMPA TVIRTOVĖS MIESTU
Carinės Rusijos laikotarpiu Kaunas tapo svarbiu Rusijos imperijos vakarų pasienio miestu. XIX a. pabaigoje, pasikeitus politinei ir karinei situacijai Europoje, Rusijos imperija ėmė stiprinti savo vakarinių sienų gynybą ir kurti tvirtovių sistemą prie Nemuno ir Bugo upių.
1879 m. liepos 7 d. imperatorius Aleksandras II pasirašė potvarkį dėl Kauno tvirtovės statybos. Kaunui suteiktas I klasės pasienio karinės tvirtovės statusas. Pagal parengtą planą tvirtovę turėjo sudaryti didelė įvairios paskirties karinių objektų sistema: fortai, baterijos, sandėliai, ligoninės, kareivinės, cerkvės, administraciniai ir kiti pastatai.
Kauno tvirtovė statyta 1882–1915 m. Kaune ir jo apylinkėse. Kartu su Varšuvos, Modlino ir Bresto tvirtovėmis ji buvo viena svarbiausių Rusijos imperijos vakarinių pasienio tvirtovių. Kauno tvirtovės pagrindą sudarė fortų žiedas. XIX a. pabaigoje buvo pastatyti aštuoni fortai, o XX a. pradžioje – IX fortas. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, tvirtovė buvo suskirstyta į keturis gynybos skyrius:
I gynybos skyrius:
I Kauno fortas – Kazliškiai, Ringaudų seniūnija;
II Kauno fortas – Julijanava;
III Kauno fortas – Seniava, Garliavos apylinkių seniūnija.
II gynybos skyrius:
IV Kauno fortas – Rokai;
V Kauno fortas – Zuikinė.
III gynybos skyrius:
VI Kauno fortas – Gričiupis;
VII Kauno fortas – Eiguliai.
IV gynybos skyrius:
VIII Kauno fortas – Milikoniai;
IX Kauno fortas – Šilainiai, piečiau Giraitės.

Nebaigti fortai
Be devynių pastatytų fortų, buvo pradėti statyti, tačiau iki galo neįrengti dar keli objektai:
Geležinkelio (Palemono) fortas;
X fortas – Romainiai;
XI fortas – Marva, Akademija;
Domeikavos fortas – Domeikava.

Kauno tvirtovę sudarė ne tik fortai. Jos veikimui buvo reikalingas sudėtingas kelių, geležinkelių ir kitų karinės infrastruktūros objektų tinklas.
XIX a. pabaigoje tvirtovės susisiekimui nutiestas Kauno tvirtovės geležinkelis, kurio dalis išlikusi iki šiol. Fortus su aprūpinimo ir kitais kariniais objektais jungė specialiai nutiesti keliai. Iki mūsų dienų išliko ir kai kurie tvirtovės infrastruktūros objektai, tarp jų – Marvelės tiltai.
1914 m. prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas sustabdė Kauno tvirtovės statybos darbus. Paskelbus mobilizaciją, pradėta skubiai rengti tvirtovę gynybai. Buvo kasami apkasai, įrengiamos slėptuvės, betonuojami nebaigti statiniai, statomos tarpinės kareivinės, o gyvenvietės ir jų aplinka pritaikomos gynybai.
1915 m. prie Kauno priartėjus Vokietijos kariuomenei, tvirtovė buvo intensyviai puolama. Vokiečių kariuomenė naudojo sunkiąją artileriją, o Rusijos kariuomenė bandė išlaikyti fortų ir kitų įtvirtinimų linijas.
1915 m. rugpjūčio 18 d. Vokietijos imperijos kariuomenė užėmė Kauną ir Kauno tvirtovę. Vokiečiai tvirtovės įtvirtinimus naudojo ir toliau, statė naujus gynybinius objektus bei naudojosi rusų kariuomenės paliktomis apkasų linijomis.
Po Pirmojo pasaulinio karo Kauno tvirtovė palaipsniui prarado savo karinę reikšmę. XX a. 3–4 dešimtmetyje atskiri fortai buvo pritaikyti įvairioms reikmėms:VII forte veikė Centrinis valstybės archyvas;
VI forte veikė kariškių kalėjimas; IX forte buvo įrengtas sunkiųjų darbų kalėjimo skyrius; I forte buvo įrengta dujų kamera.
1941–1944 m. nacių okupacijos laikotarpiu kai kuriuose Kauno tvirtovės fortuose vyko masinės žudynės, daugiausia buvo žudomi žydai.
Sovietmečiu, 1940–1941 m. ir 1944–1990 m., dauguma fortų buvo apleisti arba naudojami kaip sandėliai.
1958 m. IX forte atidarytas muziejus, o 1984 m. pastatytas memorialinis ansamblis. VII forte 2011 m. įrengta ekspozicija, o VI forte nuo 2018 m. kuriama Karo technikos ekspozicija.

KAUNO TVIRTOVĖ KAUNO RAJONE
Kauno tvirtovės sistema apėmė ne tik Kauno miestą, bet ir plačią aplinkinę teritoriją. Kauno rajone užfiksuota apie 75 tvirtovės gynybiniai objektai.
Čia išliko fortų, tarpinių kareivinių, slėptuvių, apkasų, gynybinių linijų ir kitų karinės infrastruktūros objektų.
Didžiausia Kauno tvirtovės objektų koncentracija yra Karmėlavos seniūnijoje – čia suskaičiuojami 24 objektai.
Svarbiausi Kauno rajone išlikę Kauno tvirtovės objektai: I fortas Ringaudų seniūnijoje; III fortas Seniavoje; Jonučių forto liekanos; Domeikavos fortas; Domeikavos gynybiniai įtvirtinimai; tarpinės kareivinės Domeikavoje; tarpinės kareivinės Žemaitkiemyje; Marvos forto liekanos; Palemono–Narėpų gynybiniai įtvirtinimai.

FORTAI KAUNO RAJONE
I fortas:
I Kauno fortas
I Kauno fortas yra Ringaudų seniūnijoje, Noreikiškių kaime. Forto teritorija užima apie 7,58 ha. I fortas priklausė pirmajam Kauno tvirtovės gynybos skyriui.
Tai vienas iš Kauno rajone išlikusių pagrindinių Kauno tvirtovės fortų.
I forto objektai:
Centrinis šaudmenų sandėlis
Centrinė poterna
Forto kareivinės
Kontreskarpinės sienos šiaurinė dalis
Pietinė prieššturminių pabūklų slėptuvė
Pietinis šaudmenų sandėlis
Pietinis puskaponieris
Pietinis užnugario šaudmenų sandėlis
Pietinė prieššturminių pabūklų slėptuvė
Šiaurinis puskaponierius
Šiaurinis šaudmenų sandėlis
Šiaurinis užnugario šaudmenų sandėlis
Šiaurinė prieššturminių pabūklų slėptuvė
Užnugario kaponierius

III fortas:
III Kauno fortas
III Kauno fortas yra Seniavos kaime, Garliavos apylinkių seniūnijoje. Forto teritorija užima apie 14,87 ha. Jame išlikę 11 statinių.
III fortas buvo vienas iš pirmojo Kauno tvirtovės gynybos skyriaus fortų. Jo paskirtis buvo saugoti pietvakarinę Kauno prieigų dalį.
III forto objektai:
Centrinė poterna
Forto kareivinės
Kontreskarpinė siena
Rytinis šaudmenų sandėlis
Rytinis puskaponieris
Šaudmenų sandėlis ir centrinis kaponierius
Užnugario kaponierius
Vakarinis puskaponierius
Vakarinis užnugario šaudmenų sandėlys
Vakarinis šaudmenų sandėlys

KITI KAUNO TVIRTOVĖS OBJEKTAI KAUNO RAJONE
Domeikavos fortas
Domeikavos teritorijoje išliko nebaigto Domeikavos forto liekanos, slėptuvės, šaudymo lizdai ir kiti Pirmojo pasaulinio karo laikotarpio gynybiniai objektai.

Domeikavos forto objektai:
Kauno tvirtovės Domeikavos forto rytinė slėptuvė
Kauno tvirtovės Domeikavos forto pietinė slėptuvė
Pirmojo Pasaulinio karo gynybinių įtvirtinimų linijos prie Kauno tvirtovės Domeikavoje antra slėptuvė
Pirmojo Pasaulinio karo gynybinių įtvirtinimų linijos prie Kauno tvirtovės Domeikavoje trečia slėptuvė
Pirmojo pasaulinio karo gynybinių įtvirtinimų linijos Kauno tvirtovės Domeikavoje ketvirta slėptuvė
Pirmojo pasaulinio karo gynybinių įtvirtinimų linijos prie Kauno tvirtovės Domeikavoje penkta slėptuvė
Pirmojo pasaulinio karo gynybinių įtvirtinimų linijos Kauno tvirtovės Domeikavoje šešta slėptuvė
Pirmojo pasaulinio karo gynybinių įtvirtinimų linijos prie Kauno tvirtovės Domeikavoje penktas šaudymo lizdas
Pirmojo pasaulinio karo gynybinių įtvirtinimų linijos prie Kauno tvirtovės Domeikavoje žvalgybos bunkeris

Tarpinės kareivinės
Kauno tvirtovės gynybos sistemai priklausė ir tarpinės kareivinės, kuriose buvo dislokuojami kariai ir užtikrinamas fortų gynybos sistemos funkcionavimas.
Kauno tvirtovės tarpinės kareivinės Domeikavoje
Kauno tvirtovės tarpinės kareivinės Žemaitkiemyje

Marvos forto liekanos
Alšėnų seniūnijoje, netoli Narsiečių, išlikusios Jonučių forto liekanos, o Marvos teritorijoje – nebaigto Kauno tvirtovės forto liekanos.
Kauno tvirtovės Marvos forto liekanos

PALEMONO–NARĖPŲ GYNYBINIAI ĮTVIRTINIMAI
Palemono–Narėpų teritorijoje išliko Pirmojo pasaulinio karo laikotarpio gynybinių įtvirtinimų sistema.
Narėpų slėptuvių kompleksas
Pirmasis slėptuvių kompleksas išsidėstęs netoli Karmėlavos, Narėpų kaime. Jis prasideda Narėpų gatvės pabaigoje ir driekiasi žemėjančia vietove mišku link Neries.
Kompleksą sudaro 14 skirtingų tipų slėptuvių, sujungtų apkasų linijomis. Jos pastatytos apie 1915–1916 m. vokiečių kariuomenės poreikiams, rengiantis galimam Rusijos kariuomenės puolimui.
Slėptuvės skirstomos į tris pagrindines grupes:
aktyviąsias slėptuves su šaudymo lizdais;
pasyviąsias slėptuves-bunkerius;
stebėjimo bunkerius.
Kleboniškio miško kompleksas
Antrasis slėptuvių kompleksas yra Kleboniškio miške.
Jį sudaro septyni objektai: keturios aktyviosios ir trys pasyviosios slėptuvės.
Ši gynybinės linijos atšaka išsiskiria savo forma, statybos kokybe ir išplanavimu. Kelios slėptuvės įrengtos ant vandens išgraužtos griovos šlaito. Manoma, kad dalį šių objektų 1914–1915 m. pastatė Rusijos kariuomenė.

Palemono–Narėpų gynybinių įtvirtinimų objektai:
Pirmojo pasaulinio karo Palemono–Narėpų gynybinių įtvirtinimų linijos šiaurinės dalies slėptuvių pirmo komplekso pirmos aktyviosios slėptuvės liekanos
Pirmojo pasaulinio karo Palemono–Narėpų gynybinių įtvirtinimų linijos šiaurinės dalies slėptuvių pirmo komplekso pirma pasyvioji slėptuvė-sekykla
Pirmojo pasaulinio karo Palemono–Narėpų gynybinių įtvirtinimų linijos šiaurinės dalies slėptuvių pirmo komplekso pirma pasyvioji slėptuvė
Pirmojo pasaulinio karo Palemono–Narėpų gynybinių įtvirtinimų linijos šiaurinės dalies slėptuvių pirmo komplekso antra aktyvioji slėptuvė
Pirmojo pasaulinio karo Palemono–Narėpų gynybinių įtvirtinimų linijos šiaurinės dalies slėptuvių pirmo komplekso antra pasyvioji slėptuvė-sekykla
Pirmojo pasaulinio karo Palemono–Narėpų gynybinių įtvirtinimų linijos šiaurinės dalies slėptuvių pirmo komplekso antra pasyvioji slėptuvė
Pirmojo pasaulinio karo Palemono–Narėpų gynybinių įtvirtinimų linijos šiaurinės dalies slėptuvių pirmo komplekso trečia aktyvioji slėptuvė
Pirmojo pasaulinio karo Palemono–Narėpų gynybinių įtvirtinimų linijos šiaurinės dalies slėptuvių pirmo komplekso trečia pasyvioji slėptuvė
Pirmojo pasaulinio karo Palemono–Narėpų gynybinių įtvirtinimų linijos šiaurinės dalies slėptuvių pirmo komplekso ketvirta aktyvioji slėptuvė
Pirmojo pasaulinio karo Palemono–Narėpų gynybinių įtvirtinimų linijos šiaurinės dalies slėptuvių pirmo komplekso ketvirta pasyvioji slėptuvė
Pirmojo pasaulinio karo Palemono–Narėpų gynybinių įtvirtinimų linijos šiaurinės dalies slėptuvių pirmo komplekso penkta aktyvioji slėptuvė
Pirmojo pasaulinio karo Palemono–Narėpų gynybinių įtvirtinimų linijos šiaurinės dalies slėptuvių pirmo komplekso penkta pasyvioji slėptuvė
Pirmojo pasaulinio karo Palemono–Narėpų gynybinių įtvirtinimų linijos šiaurinės dalies slėptuvių pirmo komplekso šešta aktyvioji slėptuvė
Pirmojo pasaulinio karo Palemono–Narėpų gynybinių įtvirtinimų linijos šiaurinės dalies slėptuvių pirmo komplekso septinta aktyvioji slėptuvė
Pirmojo pasaulinio karo Palemono–Narėpų gynybinių įtvirtinimų linijos šiaurinės dalies slėptuvių antro komplekso pirma aktyvioji slėptuvė
Pirmojo pasaulinio karo Palemono–Narėpų gynybinių įtvirtinimų linijos šiaurinės dalies slėptuvių antro komplekso pirma pasyvioji slėptuvė
Pirmojo pasaulinio karo Palemono–Narėpų gynybinių įtvirtinimų linijos šiaurinės dalies slėptuvių antro komplekso antra pasyvioji slėptuvė
Pirmojo pasaulinio karo Palemono–Narėpų gynybinių įtvirtinimų linijos šiaurinės dalies slėptuvių antro komplekso trečia aktyvioji slėptuvė
Pirmojo pasaulinio karo Palemono–Narėpų gynybinių įtvirtinimų linijos šiaurinės dalies slėptuvių antro komplekso trečia pasyvioji slėptuvė
Pirmojo pasaulinio karo Palemono–Narėpų gynybinių įtvirtinimų linijos šiaurinės dalies slėptuvių antro komplekso ketvirta aktyvioji slėptuvė

KAUNO TVIRTOVĖS TILTAI
Kauno tvirtovės infrastruktūrai priklausė ir tiltai, jungę svarbius tvirtovės objektus.Iki mūsų dienų yra išlikę Kauno tvirtovės tiltų per Marvelės upelį fragmentai.
Kauno tvirtovės tiltų per Marvelės upelį su kelio atkarpa komplekso pirmas tiltas per Marvelės upelį
Kauno tvirtovės tiltų per Marvelės upelį su kelio atkarpa komplekso antras tiltas per Marvelės upelį